užpentė

ùžpentė sf. (1) NdŽ žr. užpentis 1: Šeimininkas, sėdėdamas ant komodos, būgnindamas užpentėmis į stalčius, dunzgino savo balalaiką LzP. ^ O jūs, vėjo papauškos, paršo užpentės! TS1901,6-10b.